Paslaptinga ir magiškai graži vieta – velnio altoriumi (Devil’s Pulpit) pravardžiuojamas tarpeklis, kurio tikrasis pavadinimas – Finnich Glen. Ši vieta tikrai patiks, jei laisvalaikiu nebijote išsipurvinti batų ir mėgstate žygius vaizdingoje aplinkoje.
Šeštadienio rytą išsiruošėme apžiūrėti senokai žvaigždute žemėlapyje pažymėtą vietą – tarpeklį Devil’s Pulpit. Tarpeklis yra patogioje vietoje – tik valanda kelio nuo Edinburgo (pusvalandis nuo Glazgo), tad atvykome gana anksti. Važiuodami link šio tarpeklio, nelabai žinojome, ką ten rasime – buvome matę tik kelias nuotraukas iš šios vietos. Bet tai, ką pamatėme, pranoko visus lūkesčius.
Palikę automobilį šalia kelio (netoliese yra didesnė aikštelė, bet ir mažojoje buvo laisva vieta), iškeliavome takeliu tarpeklio pakraščiu link laiptelių, vedančių į apačią, prie upės. Guminius botus apsiavėme dar prie automobilio, ir tas buvo visai geras sprendimas. Takelis pažliugęs, tai teko ir per purvą, ir per balas klampoti.
Takelis veda per tobulai žalią, samanotą, paparčiais apaugusį mišką, tokios tikros šiaurietiškos džiunglės. Kai kuriose vietose yra aikštelės, kur galima prieiti arčiau prie tarpeklio krašto ir pamatyti vaizdą iš viršaus. Visa tai atrodo maždaug taip:
Galiausiai priėjome laiptelius, vedančius į tarpeklio apačią – apie 20 metrų žemyn. Tie laipteliai neatrodo labai saugūs – kreivi, slidūs, bet kelios virvės, pririštos prie medžių viršuje, labai pagelbėja nusileisti žemyn nepaslydus. Tada belieka praeiti siauru tuneliuku tarp dviejų uolų, ir atsiduri tarpeklio apačioje, kur teka viskio spalvos upė.
Ten sutikome porelę iš Masačiusetso, JAV, negalinčią atsistebėti, koks įdomus šis tarpeklis. Jie pagyrė, kad mes pasiruošę, su guminiais, mat vyras braidė po ledinį vandenį basomis kojomis, nes norėjo pamatyti daugiau, nei įmanoma, atėjus ten su paprastais batais. Kai jie išėjo, visas tarpeklis liko tik mums.
Į upę bridome iš pradžių nedrąsiai, vis pamatuodami, koks gylis – buvo sunku susigaudyti, kai vanduo toks tamsus, klaidina ir akmenys po vandeniu, ir šešėliai. Per guminius jautėsi, kad vanduo tikrai šaltas. Kiek galėjome, kol vandens iki kelių, nukeliavome į vieną tarpeklio pusę, po to sukomės atgal ir ėjome į kitą pusę, kur yra pats velnio altorius.
Iki ten patekti buvo sunkiau. pusiaukelėje vandens buvo daug daugiau, negu galėjome sausi perbristi su guminiais. Bet Dalius greit surado išeitį – medį, kuris gulėjo upėje kiek toliau. Atnešęs jį, padarė tokį pusiau plūduriuojantį tiltelį, ir taip persikėlėme per gilesnę vietą.
Ten radome kriokliuką ir velnio altorių – uolinę platformą, dėl kurios visas tarpeklis gavo tokią pravardę. Anot vietinių legendų, čia savo slaptus susirinkimus rengdavo senovės keltų žyniai – druidai.
Tarpeklį apžiūrėjus iš visų pusių, nusifotografavus, gal dešimtą kartą apsisukus aplink save, besistebint žaliomis tarpeklio sienomis, buvo lyg ir laikas judėti atgal. Matėme, kad atėjo keli turistai, reikėjo užleisti tarpeklį jiems.
Bet taip nesinorėjo išeiti, toje vietoje tokia neapsakomai gera aura, ir toks jausmas, kad esi stulbinančio gamtos meno dalis. Pajudėjome link laiptelių, susitarę, kad dar būtinai čia sugrįšim ir draugus atsivešim
Šis mini žygis nėra sunkus, tik reikėtų saugotis stačių skardžių ir atsargiai nusileisti laipteliais. Upėje akmenys nėra labai slidūs, su guminukais galima saugiai pabraidžioti. Mes praktikos turėjome iš žygio po upės kanjonus Balyje, tik ten bridome vandenyje iki juosmens ir nebuvo baisu sušlapti, buvo šilta.
Naudinga informacija:
- Devil’s Pulpit rasite adresu: Finnich Glen, A809, Glasgow G63 9QL. (Koordinatės: 56.031830, -4.418148)
- Parkingas: https://goo.gl/maps/GzLEwURafmP2 arba į Google Maps įveskite šį kodą: 9C8Q2HMJ+H7
- Maps.me programėlės žemėlapyje yra labai tiksliai įvestas takelis iki tarpeklio laiptelių.
Autorius Jolanta Poškė
