Susiruošus papiknikauti Prarastajame slėnyje (Lost Valley), reikės šiek tiek padirbėti – įveikti kelis kilometrus palei skardį, galbūt perbristi ledinę upę, kilti akmenuotu taku į viršų ir leistis žemyn. Tai nebus piknikas ant languoto pleduko su pintu krepšiu šalia, bet jausmas dar geresnis – toks, kai jautiesi nusipelnęs tų velniškai gražių vaizdų ir kiekvieno burnoje tirpstančio kąsnio.
Glencoe yra neabejotinai viena populiariausių vietų Škotijoje, ir neveltui – vaizdai ten tikrai priverčia įkvėpti daugiau oro. Nuo Three Sisters – trijų seserų kalnų viršūnių prasideda keli žygių takai, sunkesni ir lengvesni.
Žygiams nepasiruošus, bet važiuojant vaizdinguoju Škotijos A82 keliu, Three Sisters Car Park verta bent trumpam sustoti. Kalnų vaizdai ten tikrai stulbina.
Palikę automobilį nemokamame parkinge, pasukome taku link Coire Gabhail slėnio – jis žinomas kaip prarastasis (Lost Valley) arba paslėptas (Hidden Valley) slėnis. Nuo stovėjimo aikštelės iki ten – apie 2,5 km. Atrodo visai nedaug, bet kelyje laukia šiek tiek išbandymų ir siurprizų.
Kai pirmąjį kartą ėjome į Prarastąjį slėnį, buvo Velykų sekmadienis, saulėta, bet gana žvarboka diena. Buvo dar gana daug sniego kalnų viršūnėse, iškilusiose apie kilometrą virš jūros lygio. Patikėkit, peizažai atsivėrė puikūs.
Bet einant šalia upės skardžio, nebuvo laiko žvalgytis aplinkui. Buvo pašalę, kai kuriose takelio vietose slidu, tai kai kur reikėjo prisilaikyti už uolų, kad nenudardėtume apie 15-20 metrų žemyn į ledinę upę.
Kitą kartą į Prarastąjį slėnį žygiavome po mėnesio, gegužės pradžioje. Buvo šilčiau, bet ne taip saulėta. Sniego mažiau, bet vandens daugiau. Pirmąjį kartą upę kirtome pasišokinėdami per akmenis, nesušlapę net bato nosies, o dabar priėję upės krantą, radome grupelę kitų žygiuotojų, svarstančių, kaip atsidurti kitame krante. Upės vanduo buvo gerokai pakilęs ir sraunus, tad persikelti į kitą krantą nesušlapus kojų, šansų nebuvo.
Gerai, kad tuo metu žygiavome su draugais iš Lietuvos – Evaldu ir Egle, tai abejonių bristi ar nebristi, nebuvo. Nusiavėm batus ir kojines ir pirmyn į ledinį vandenį. Srovė tokia, kad išsilaikyti ant slidžių akmenų nelengva, vandens temperatūra kokie 5-8 laipsniai šilumos, tai kojas gelia vos įlipus.
Ši vieta, kur reikia kirsti upę, yra maždaug pusiaukelėje iki Prarastojo slėnio. Perbridus upę prasideda šie tiek statesnė atkarpa akmenimis, kol galiausiai prieini aikštelę, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į slėnį ir jį apsupusius kalnus.
Pora nuotraukų ten, ir tuomet dar penkios minutės žemyn iki slėnio apačios. Čia jau galima susirasti po patogesnį akmenį ir prisėdus pailsėti bei užkąsti. Čia nedraudžiama kurti ugnį ir išsikepti maisto, yra ir laužaviečių, bet mes turėjome vienkartinį griliuką ir greitai išsikepėm burgerių.
Grįžti į automobilių stovėjimo aikštelę reikia tuo pačiu taku(jei upės vanduo pakilęs, nusiauti batus reikės dar kartą).
Šis žygis nėra nei sunkus, nei visiškai lengvas, bet tikrai įdomus – tiek vaizdai, tiek takas labai nenuobodūs. Tad jei būsite netoli ir turite patogius batus, rekomenduojame!
Žygio pradžia: Three Sister Car Park, PH49 4HX (Google Maps)
Atstumas: 4,5 km į abi puses
Laikas: apie 1 val. pirmyn ir 45 min atgal, priklausomai nuo sustojimų (nuotraukoms, žinoma) skaičiaus
Autorius Jolanta Poškė
